Naujausi lietuvių kalbos kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su kodifikuotomis normomis

Straipsnių rinkinys ir vidurinės kartos informantų apklausų medžiaga. — Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, 2016. — 132 p. — ISBN 9786094597183 2014–2016 m. pagal Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programą Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) finansavo projektą „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis“ (sutarties Nr. K-6/2014). Projekto tikslas – išsiaiškinti potencialių variantų (žodžių ir jų formų) kirčiavimo polinkius vidurinės kartos inteligentų (25–55 m. amžiaus) šnekamojoje kalboje. Baigdami projektą 2016 m. kovo 30 d. jo vykdytojai surengė seminarą, kuriame buvo aptarti svarbiausi tyrimo rezultatai. Šis rinkinys parengtas seminare skaitytų pranešimų pagrindu. Seminarą rėmė VLKK ir Lietuvių kalbos draugija, rinkinio leidybą – VLKK. Rinkinys pradedamas projekto vadovo Bonifaco Stundžios ir dalyvio Evaldo Švagerio įvadiniu straipsniu, kuriame aprašoma tyrimo metodika, medžiagos ir informantų atranka. Tyrimo rezultatus, jų svarbą kirčiavimo normų kodifikacijai ir santykį su jaunosios kartos (18–20 m.) kirčiavimo polinkiais, nustatytais vykdant panašų projektą 2011–2013 m. (vadovė prof. Asta Kazlauskienė), apibendrina projekto vadovas Bonifacas Stundžia. Leidinio pabaigoje skelbiamas priedas. Jame pateikti trijų anketinių apklausų rezultatai, sugrupuoti pagal kalbos dalis, žodžių ir formų darybos pobūdį, o pabaigoje – sąrašas 36 daiktavardžių ir veiksmažodžių, kuriems buvo nustatyti kirčiavimo tipai kiekvieno informanto kalboje. Priedą, remdamasis projekte dirbusio informatiko Eugenijaus Railos (VDU) pateiktais duomenimis, sudarė Evaldas Švageris, o spaudai parengė Bonifacas Stundžia.